Nušalimai dažni žiemos sporto veiklose; nuožvarbos dažniausios pavasarį ir vasarą, kai aplinkos temperatūra siekia 0°C. Dažnai pasitaiko paaugliams, turintiems akrocianozę (jodinėjimas, dviračių sportas, netinkama avalynė, drėgnos kojinės).
1.3.2 Nuožvarbos
Epidemiologija
Apibrėžtis
Šalčio sukeltos mėlynai rausvos spalvos odos induracija, dažniausiai kojų arba pėdų srityse. Moterims nustatoma dažniau negu vyrams.
Etiologija ir patogenezė
Keletą dienų arba savaičių nuolatinis buvimas šaltoje ir drėgnoje aplinkoje lemia nuožvarbų susidarymą.
Simptomai
Mėlynai rausvos spalvos odos patinimas, papulės ar plokštelės, bėrimai dažnai jautrūs, skausmingi.
Vieta
Įprastai atsiranda galūnėse ir lengvai atvėstančiose srityse (ypač blauzdose, rankų ir kojų pirštuose, išorinėse šlaunų srityse jojikams). Drėgmė taip pat yra svarbus rizikos veiksnys, todėl tam tikrų specialybių atstovai, pvz., mėsininkai ir ūkininkai, turi padidėjusią riziką nuožvarboms atsirasti.
Klasifikacija
Congelatio: Grade 1 – 3.
Eiga
Kartotinė, dažniau pavasarį ir rudenį (esant drėgnoms, vėsioms klimato sąlygoms).
Komplikacijos
Retais atvejais galimas išopėjimas.
Diagnostika
Anamnezė, bėrimų vieta ir klinikiniai požymiai.
Diferencinė diagnostika
Sarkoidozė (lupus pernio), raudonoji vilkligė (chilblain lupus).
Gydymas
Šilta, vandeniui nelaidi apsauginė apranga, vietiniai arba sisteminiai vazodilatatoriai (pvz., kalcio kanalų blokatoriai).
Differential Diagnosis
Cases
Podcasts
Tests
Comments
Be the first one to leave a comment!