1.3.2 Nuožvarbos

Review:
2022

W. Burgdorf, Munich; D. Trokoudes, J. McGrath, A. Salam, London

Lietuvišką versiją redagavo: S. Valiukevičienė, J. Grigaitienė

Epidemiologija

Nušalimai dažni žiemos sporto veiklose; nuožvarbos dažniausios pavasarį ir vasarą, kai aplinkos temperatūra siekia 0°C. Dažnai pasitaiko paaugliams, turintiems akrocianozę (jodinėjimas, dviračių sportas, netinkama avalynė, drėgnos kojinės).

Apibrėžtis

Šalčio sukeltos mėlynai rausvos spalvos odos induracija, dažniausiai kojų arba pėdų srityse. Moterims nustatoma dažniau negu vyrams.

Etiologija ir patogenezė

Keletą dienų arba savaičių nuolatinis buvimas šaltoje ir drėgnoje aplinkoje lemia nuožvarbų susidarymą.

Simptomai

Mėlynai rausvos spalvos odos patinimas, papulės ar plokštelės, bėrimai dažnai jautrūs, skausmingi.

Vieta

Įprastai atsiranda galūnėse ir lengvai atvėstančiose srityse (ypač blauzdose, rankų ir kojų pirštuose, išorinėse šlaunų srityse jojikams). Drėgmė taip pat yra svarbus rizikos veiksnys, todėl tam tikrų specialybių atstovai, pvz., mėsininkai ir ūkininkai, turi padidėjusią riziką nuožvarboms atsirasti.

Klasifikacija

Congelatio: Grade 1 – 3. 

Eiga

Kartotinė, dažniau pavasarį ir rudenį (esant drėgnoms, vėsioms klimato sąlygoms).

Komplikacijos

Retais atvejais galimas išopėjimas.

Diagnostika

Anamnezė, bėrimų vieta ir klinikiniai požymiai.

Diferencinė diagnostika

Sarkoidozė (lupus pernio), raudonoji vilkligė (chilblain lupus).

Gydymas

Šilta, vandeniui nelaidi apsauginė apranga, vietiniai arba sisteminiai vazodilatatoriai (pvz., kalcio kanalų blokatoriai).

Mark article as unread
Article has been read
Mark article as read

Comments

Be the first one to leave a comment!