2.4.1 Leišmaniozė

Review:
2022

W. Burgdorf, Munich; J. McGrath, London

Lietuvišką versiją redagavo: S. Valiukevičienė, J. Grigaitienė

Apibrėžtis

Tai leišmanijų genties pirmuonių sukeliama parazitinė infekcija. Skiriamos keturios tipinės klinikinės formos (žr. Klasifikacija).

 

Odos leišmaniozės paplitimas:

  • Pietų Europa, Rytų Azija, Afrika (L. major, L. tropica, L. aethiopica, L. infantum)
  • Centrinė Amerika, Brazilija, Bolivija (L. mexicana, L. brasiliensis)

Etiologija ir patogenezė

Sukėlėją perneša šikšnosparnių ir kitų laukinių gyvūnų moskitai (smėlinės muselės).

Simptomai

Odos leišmaniozės metu įkandimo vietoje atsiranda raudona papulė arba plokštelė, kurios centras išopėja, susidaro į ektimą panašus bėrimas, aplinkui pavienės satelitinės papulės. Dažniausiai pažeidimas užgyja pats per kelis mėnesius, lieka randas. Bėrimų skaičius gali būti įvairus.

Vieta

Dažniausiai atvirose odos srityse (veidas, dilbiai, kojos).

Klasifikacija

Odos leišmaniozė, odos ir gleivinių leišmaniozė, vidaus organų leišmaniozė.

Histologija

Esant lėtinei ligos stadijai, formuojasi tuberkulidinio tipo granulomos.

Komplikacijos

Lėtinė eiga, sisteminis išplitimas.

Diagnostika

Anamnezė – kelionė į sukėlėjo paplitimo regionus, būdingi klinikiniai požymiai, sukėlėjo suradimas atlikus pažeistos odos bioptato histologinį tyrimą, PGR molekulinį tyrimą arba ištyrus pasėlį

Diferencinė diagnostika

Opos, kitų priežasčių nulemti infiltratai.

Gydymas

Krioterapija,ekscizija, sisteminio poveikio itrakonazolis. Kai kurios leišmanijų formos savaime regresuoja.

Mark article as unread
Article has been read
Mark article as read

Comments

Be the first one to leave a comment!