5.1.2 Kojų opos

Lėtinė opa apatinėje kojų dalyje.

1. 1. 60–70 proc. kojų opų priežastis yra lėtinis venų nepakankamumas (LVN):
   – Paviršinių venų nepakankamumas didžiųjų kojų venų, vv. safena magna, srityje (30–40 proc.).
   – Sudėtinis paviršinių ir giliųjų venų nepakankamumas.
   – Giliųjų venų nepakankamumas (60–70 proc.), dažniausiai po potrombozinio sindromo. 50–60 proc. pacientų, kurie turi opas ir potrombozinį sindromą.
2. 10–20 proc., turi ir pacientų turi LVN ir periferinių arterijų okliuziją (PAO).
3. 10 proc. PAO sukelia opas (dažniausiai po nedidelės traumos blauzdos arba kulno srityje). Martorelio opa yra iš dalies arterinės kilmės opa, susijusi su PAO ir poodžio hipertenzine arteriopatija.
4. 5–10 proc. apatinės kojų dalies opų yra neuropatinės (alkoholizmas, metabolinis sindromas, cukrinis diabetas, raupsai, neurosifilis).

Klinikinis opos apibūdinimas:

• Opos pagrindas (nekrozinis, turi fibrino apvalkalą, granuliacijų arba epitelizuotas).
• Opos kraštas (pakilęs arba lygus, turi epitelio atsinaujinimo požymių, nekrozę, apimtas uždegimo, su pustulėmis, netaisyklingais arba apvaliais kraštais).
• Oda aplink opą (negyva arba apimta uždegimo, trapi, šilta, žvynuota, atrofiška, sklerozuota, ruda (susikaupęs hemosiderinas), balta (baltoji atrofija).

• Veninė opa: aplink čiurnas, dažniausiai vidinėje čiurnos srityje.
• Arterinė opa: beveik visada apima išorinę kulkšnies sritį. Martorelio opa gali būti užpakalinėje blauzdikaulio srityje arba blauzdos vidinėje pusėje

Lėtinė, atsikartojanti.

Rožė, erysipelas, kai opa yra infekcijos patekimo vartai. Atsikartojanti rožė dažnai besimptomės eigos.

Veninio nepakankamumo nustatymas: doplerografija, ultragarso tyrimas, flebografija.

Arterinio nepakankamumo nustatymas: doplerografija, angiografija.

Kojų opų diferencinė diagnostika, angl. VITAMIN K taisyklė:

• V askulinė Martonelio opa, sukelta periferinių venų arba arterijų hipertenzijos, gretutinis limfocitų vaskulitas, hematologinė patologija – pjautuvo formos ląstelių anemija, talasemija.
• I nfekcija: bakterijų sukelta ektima, mikobakterijų sukelta tuberkuliozė, raupsai, atogrąžų kraštų parazitai ir grybai.
• T rauma: fizinių veiksnių sukelta opa.
• A utoimuninės ligos: gangreninė piodermija.
• M etaboliniai / endokrininiai pokyčiai: lipoidinė nekrobiozė; jatrogeninis radiacinis dermatitas, hydroxyurea vartojimas.
• J atrogeniniai (angl. Iatrogenic) pažeidimai: radiacinis dermatitas, hidroksikarbamido vartojimas.
• N eoplazija: pirminis išopėjęs navikas: melanoma, plokščialąstelinė karcinoma; antriniai: metastazės odoje, lėtinės opos virtimas plokščialąstelinė karcinoma.
• K ongenitalinės (įgimtos) ligos: Klainfelterio sindromas, venų vožtuvų anomalijos.

Veninės opos:

Pagerinti veninę kraujotaką:

• Kompresinė terapija.
• Skleroterapija.
• Varikozių pašalinimas.
• Selektyvioji venų operacija.
• Koreguoti etiologijos veiksnius (anemiją, hipoalbuminemiją, mitybos veiksnius, cukrinį diabetą).

Arterinės opos:

Pagerinti arterinę kraujotaką:

• Vaistai.
• Angioplastika.
• Šuntavimo operacija.

Vietinis visų opų rūšių gydymas:

Tinkamas lėtinių žaizdų gydymas, atsižvelgiant į gijimo eigą:

• Debridimentas, negyvybingų audinių pašalinimas (chirurginis, fermentinis).
• Sustiprinti granuliacijų augimą drėgnoje žaizdos aplinkoje.
• Skatinti opos epitelizaciją pusiau drėgnoje aplinkoje.

Paplitimas:

Kojų opų dažnumas per visą gyvenimą yra 1 proc. Paplitimas yra apie 0,1 proc., vyresniems nei 80 metų amžiaus 0,3–0,5 proc.

Sąnaudos:

Kojų opų priežiūra vakarų šalyse sudaro apie 1 proc. sveikatos priežiūros biudžeto.

Patofiziologija:

Daug skirtingų veiksnių gali sukelti kojų opas. Kraujagyslių patologija yra dažniausia jų priežastis. Venų opas sukelia viršutinio dermos sluoksnio ir epidermio išemija. Esant arterinei opai, išemija gali pažeisti gilųjį odos sluoksnį ir poodį. Rečiau spaudimo (neuropatinė pėdos opa) arba uždegimo nekrozė (užkrečiamosios ir neužkrečiamosios ligos) arba išopėjęs navikas, sukelia opą.