1.1.4 Atopinis dermatitas

Review:
2022

W. Burgdorf, Munich; A. Salam, London; J. McGrath, London

Lietuvišką versiją redagavo: S. Valiukevičienė, J. Grigaitienė

Sinonimai

Atopinė egzema, endogeninė egzema, neurodermatitas.

Apibrėžtis

Dermatitas atopine diateze sergantiems pacientams. Jam būdinga lėtinė pasikartojanti eiga, sausa oda, niežėjimas ir egzemos bėrimai lenkiamųjų galūnių paviršiuose.

Etiologija ir patogenezė

  1. Poligeninė imuninė reakcija (padidėjusi IgE gamyba, sutrikusi T padėjėjų pusiausvyra, TH2 > TH1).
  2. Sukeliamieji veiksniai: aplinkos veiksniai, namų dulkių erkės, psichologiniai veiksniai. Odos barjero defektai: profilagrino geno (koduojančio baltymą filagriną) mutacija. Filagrinas yra svarbus epidermio barjero struktūrinis baltymas.

Simptomai

1. Dermatito simptomai, priklausantys nuo amžiaus ir vietos:

  • Lenkiamieji paviršiai (pakinkliai, alkūnių sritis, lenkiamieji riešų paviršiai).
  • Rankų ir kojų pirštai.
  • Veidas ir kaklas.
  • Išberti gali bet kurią kūno sritį, kartais atsiranda eritrodermija.

 

2. Papildomi simptomai:

  • Sausa oda (kserozė).
  • Baltasis dermografizmas.
  • Folikulinė hiperkeratozė.
  • Antakių šoninių dalių netekimas. (Hertoghe simptomas).
  • Dviguba apatinių akių vokų raukšlė (Dennie Morgan simptomas).
  • Lūpų sausumas.
  • Vilnos netoleravimas.

Ligos sunkumui įvertinti vartojami SCORAD, EASI indeksai.

Vieta

  • Localisation may be age dependent
  • Face and neck
  • Flexures (antecubital, popliteal, flexor aspect of wrist)
  • Hands
  • All parts of the body can be affected, even extending to erythroderma.

Laboratoriniai tyrimait

Bendrasis IgE > 200 kU/l, galima eozinofilija, teigiami odos dūrio mėginiai, teigiami įkvepiamųjų alergenų odos lopo testai (alergenų lopo testas).

Histologija

Tipiški dermatito histologiniai kriterijai:

  • Ūminis: spongiozė, perivaskulinė limfohistiocitinė infiltracija viršutinėje dermoje.
  • Lėtinis: parakeratozė, akantozė, perivaskulinė limfohistiocitinė infiltracija viršutinėje dermoje.

Eiga

Lopšio kepurė nuo 3 mėn. amžiaus, šlapiuojantis dermatitas vaikystėje, sausa, niežtinti oda paauglystėje arba suaugus. Labai dažna vaikų liga (10–15 proc.), trečdalis pasveiksta ikimokyklinio amžiaus tarpsniu; serga 5–8 proc. suaugusiųjų. Vaikams būdingi požymiai gali atsirasti ir suaugusiesiems.

Komplikacijos

Antrinė bakterinė infekcija (impetiginizacija), virusinės infekcijos (herpinė egzema, užkrečiamasis moliuskas).

Diagnostika

Tipiška ligos ir gyvenimo anamnezė, klinikiniai požymiai, laboratoriniai tyrimai, dažnai būna kitos atopinės ligos (alerginis rinitas, konjunktyvitas, bronchų astma arba I tipo sensibilizacijos reakcijos į maisto produktus).

Diferencinė diagnostika

Seborėjinis dermatitas, alerginis kontaktinis dermatitas, niežai. Vyresniems pacientams – dėmės stadijos odos T ląstelių limfoma (mycosis fungoides) arba pūslinio pemfigoido ikipūslinė stadija.

Gydymas

1. Bendrosios priemonės:

  • Tinkama odos priežiūra, sukeliamųjų veiksnių vengimas, profesijos pasirinkimas, laisvalaikio planavimas. Naudingas pacientų švietimas, spec. paskaitos, informaciniai lapeliai.

2. Palaikomasis gydymas:

  • Emolientai (pvz., su šlapalu).
  • Švelnūs prausikliai (rinktis muilo pakaitalus vietoj paprasto muilo).

3. Paūmėjimų gydymas:

  • Vietiniai gliukokortikosteroidai kartu su antibakterinėmis medžiagomis (trumpas kursas, siekiant išvengti bakterijų atsparumo susidarymo).
  • Vietiniai imunomoduliatoriai (takrolimas, pimekrolimas).

4. Sunkiais atvejais:

  • Fototerapija.
  • Trumpas sisteminių kortikosteroidų kursas.
  • Ciklosporinas A, kiti imunosupresantai (pvz., azatioprinas) ar biologiniai vaistai (pvz., dupilumabas).
Mark article as unread
Article has been read
Mark article as read

Comments

Be the first one to leave a comment!